Mažiau yra geriau arba kodėl per daug žaislų vaikui kenkia

Dažnai parduotuvėje girdžiu: "Bet jau pilnas kambarys tų žaislų. Savo parduotuvę galėtume atidaryti. Niekuo nebežaidžia, kelioms minutėms viskas ir numeta. Nebežinau jau kuo nustebinti ir sudominti". Atrodo pažįstama?

Žaislų daug. Vaikas turi pasirinkimą. Bet kažkodėl jis greitai viską numeta, blaškosi ir sako „nuobodu“, „neturiu ką veikti“. Vaiko susidomėjimo trukmė gali būti įtakota daugybės dalykų, tačiau dažnai problema slypi ne žaisluose, o jų kiekyje – per daug žaislų vaikui dažnai trukdo įsitraukti į žaidimą.

Vaikui nereikia daug žaislų – per didelis jų kiekis gali blaškyti dėmesį, mažinti kūrybiškumą ir trukdyti įsitraukti į žaidimą.

Kodėl per daug žaislų vaikui kenkia ir mažina susidomėjimą?

1. Per didelis pasirinkimas blaško dėmesį

Kai aplink daug žaislų, vaiko dėmesys nuolat „šokinėja“, t.y. jo dėmesį atkreipia vis naujas žaislas. Jis pradeda vieną žaidimą → pamato kitą žaislą → pereina prie kito žaidimo → vėl keičia. Nė vienas žaidimas netampa įdomus ilgesnį laiką.

Kai žaislų mažiau, vaikas:

• ilgiau išbūna su viena veikla;
• labiau įsitraukia;
• pradeda gilintis, eksperimentuoti, kurti, o ne tik „išbandyti“.

Sumažinę žaislų kiekį tikrai pastebėsite, kad vaikas ILGIAU ŽAIS su likusiais, labiau susikaups.

2. Mažesnis kiekis skatina kūrybiškumą

Kai žaislų daug, vaikas turi "paruoštus" žaidimo elementus. Kai jų mažiau, atsiranda vietos fantazijai.

Kaladėlė gali tapti:

• mašina;
• namu;
• laivu;
• ar net telefonu.

Taip pat esant mažesniam žaislų kiekiui vaikai labiau domisi kūrybiniais rinkiniais, piešimu bei juos supančia aplinka, gamta.

3. Per didelis kiekis vargina vaiką, kelia irzulį

Daug žaislų = daug spalvų, garsų, formų, pasirinkimų. Vaiko nervų sistema dar tik vystosi, todėl per didelis kiekis dirgiklių gali sukelti:

• irzlumą;
• nuovargį;
• greitą susierzinimą.

Kartais vaikas nežaidžia, nes tiesiog pavargsta nuo pasirinkimo. Sumažinus kiekį leidžiame vaikui susidurti su nuoboduliu, kas taip pat yra itin svarbu (nors dažnai to ir vengiame).

4. Vaikas nustoja vertinti žaislus

Kai žaislai namuose atsiranda vėl ir vėl, ilgainiui:

• jie nebestebina;
• nebekelia laukimo;
• mažėja jų vertė vaiko akyse.

Iš tiesų yra nuomonė, kad nuolatinis žaislų gavimas gali tapti netgi kaip priklausomybė, kai norisi vis naujo žaislo.

5. Mažiau žaislų = daugiau tvarkos

Ir vienas svarbesnių faktų - didelis kiekis žaislų apsunkina kasdienę tvarką namuose. Vaikui taip pat sunku suprasti tvarką ir kaip jam reikėtų tvarkytis.

6. Žaidimas ≠ žaislas

Žaislai yra tik priemonė. Vaikas gali žaisti su įvairiausiais daiktais, kurie net nėra žaislai:

• su dėže;
• su antklode;
• su miške rastu kankorėžiu.

Žaidimą kuria vaikas, ne žaislas. Žaidimas vaikui yra būtinas, tačiau tai visiškai nesusiję su žaislais, t.y. jei jam sudaromos sąlygos žaisti su aplinkoje esančiais daiktais, žaidimui vaikas panaudos juos. Kitaip tariant žaislai yra tik priemonė, o ne pats žaidimas.

Kiek žaislų iš tikrųjų reikia vaikui?

Dažnai tėvai klausia: „gerai, tai kiek žaislų turėti yra normalu?“. Tikslaus skaičiaus nėra. Yra net kelios teorijos, kaip skirstyti žaislus, pagal rūšis, kaip juos rotuoti, kaip dėlioti. Bet yra labai paprasta taisyklė: geriau mažiau, bet įvairesni ir kokybiškesni žaislai.

Kartais minima teorija apie ~20 žaislų vienu metu. Čia jau įskaičiuoti tokie žaislai, su kuriais nuolat žaidžiama, pvz. kaladėlės, pliušiniai žaislai ir pan. Tačiau svarbiau ne skaičius, o tai:

• ar vaikas su jais žaidžia;
• ar žaislai nėra nei per sudėtingi, nei per lengvi, t.y. ar kuria iššūkį;
• ar žaislai vaikui lengvai matomi ir paimami;
• ar žaislai įvairūs, t.y. skatinantys skirtingų tipų žaidimus.

Žaislų rotacija yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti žaislų kiekį ir padidinti vaiko įsitraukimą.

Kaip sumažinti žaislų kiekį (be streso)?

Tai plati tema, tačiau pradėti galite labai paprastai – karts nuo karto peržiūrėkite turimus žaislus:

• išmeskite sulūžusius žaislus;
• atrinkite atidavimui išaugtus žaislus;
• palikite nuolat žaidžiamus žaislus (kaladėlės, indų rinkinius, virtuvėlę, minkštus žaislus ir pan.).

Likusius žaislus rotuokite. Atrinkite 6-8 skirtingų žaislus arba tam tikros tematikos žaislus (jei ruošiatės mokytis ateinančiomis savaitėmis spalvas, skaičius ar pan.). Sudėkite šiuos žaislus ant lentynos ar komodos, kad vaikas juos visuomet matytų ir galėtų lengvai bet kuriuo metu pasiimti. Kitus žaislus paslėpkite.

Stebėkite vaiką su kuo jis žaidžia, ką jis žaidžia. Po kelių savaičių paimkite žaislus, kurie vaikui buvo neįdomūs arba tapo nebeįdomūs per kelias savaites. Pakeiskite juos kitais žaislais iš paslėptų žaislų.

Tai įveda tvarką, tiek tiesiogine prasme kambaryje, tiek vaiko galvytėje. Jis aiškiai mato su kuo gali žaisti, nebelieka chaoso. Be to, jam pačiam savarankiškai palaikyti tvarką tampa žymiai lengviau, nes kiekvienas žaislas turi savo vietą lentynoje. Todėl svarbiausia ne tai, kiek žaislų turi vaikas, o tai, kiek jis su jais iš tiesų žaidžia. Kartais sumažinus kiekį atsiranda daugiau dėmesio, daugiau kūrybos ir daugiau tikro žaidimo.