Savarankiškas valgymas: kaip padėti vaikui valgyti pačiam?

Kai prasideda vaiko primaitinimas, dažnai galvojame, ką mažylis valgys, bet žymiai svarbiau yra - kaip tai darys. Savarankiškas valgymas nėra tarsi jungtukas, kuris vieną dieną įsijungia ir mažylis gražiai ir noriai pradeda valgyti. Jis prasideda anksčiau, nei dažnai tikimės, ir ateina palaipsniui – per bandymus, tyrinėjimą ir (taip!) netvarką. Savarankiškas valgymas yra natūrali primaitinimo dalis ir nebūtinai reiškia, kad vaikas turi suvalgyti daug - svarbiausia patirtis.

Kada vaikai pradeda mokytis valgyti?

Pagal vaikų raidos specialistus, savarankiško valgymo pradžia dažniausiai sutampa su primaitinimo pradžia – apie 6 mėnesius. Tačiau „valgyti pačiam“ šiuo metu nereiškia suvalgyti visą porciją su šaukšteliu tvarkingai.

Iš pradžių vaikas:

• ima maistą rankomis;
• spaudžia, traiško, meta;
• kiša į burną ir išima, apžiūri ir vėl deda į burną arba išmeta;
• stebi, kas nutinka numetus ar suspaudus.

"Jis nevalgo, o tik žaidžia su maistu" - kartais girdžiu mamas guodžiantis. Bet tai ir nėra žaidimas, tai pažintis su maistu ir mokymasis valgyti. Tokia patirtis yra labai svarbi tolimesniam vaiko santykiui su maistu. 

Savarankiško valgymo etapai: ko tikėtis skirtingame amžiuje?

6–9 mėnesiai – „aš tyrinėju“

Vaikas pažindinasi su maistu: nori jį liesti, ima jį rankomis, dažnai atrodo daugiau žaidžia nei ragauja. Šiame etape vaikai susipažįsta su tekstūromis, skoniais, kvapais ir net maisto skirtinga temperatūra. Daug maisto nukris, bet tai normalu, tai mokymosi dalis. Jei maitinate patys, leiskite vaikui tyrinėti ir pačiam pirštukais.

9–12 mėnesių – „aš bandau pats“

Vaikas jau bando tikslingai pataikyti į burną, gali laikyti šaukštelį, bet dar nemoka jo pilnai valdyti. Šiame etape svarbu leisti vaikui bandyti. Net jei maitinate jūs, duokite vaikui laikyti jo šaukštelį, kad jis galėtų mokytis.

12–18 mėnesių – „aš pats!“

Labai dažnas etapas, kai vaikas atsisako būti maitinamas. Tai ne blogas elgesys, o savarankiškumo poreikis. Vaikas nori kontroliuoti procesą. Telieka apsišarvuoti kantrybe ir valgymui susiplanuoti daugiau laiko.

2–3 metai – „aš renkuosi“

Daugelis vaikų šiame amžiuje jau moka valgyti tvarkingiau, bet apetitas ir pasirinkimai dažnai svyruoja: vieną dieną suvalgo daug, kitą – vos kelis kąsnius. Tai normalu. Vaikas mokosi klausyti alkio ir sotumo, o tėvams svarbiausia išlaikyti ramią rutiną. Kartais gali atsirasti valgymo ar nevalgymo tam tikrų produktų etapų, pavyzdžiui vieną dieną grikius dievina, kitą - nekenčia.

Kodėl vaikas nevalgo?

Dažniausiai vaikas nevalgo, kai:

• nori pats liesti ir tyrinėti, o ne būti maitinamas;
• yra peralkęs arba pavargęs (sunku susikaupti);
• jaučia spaudimą („dar vieną kąsnelį“);
• aplink per daug dirgiklių (ekranai, žaislai ant stalo);
• skubinimas, nelieka laiko tyrinėjimams;
• maistas sunkiai suimamas / per slidus / per didelis.

Svarbiausia suprasti, kad vaikas neatsisako maisto, tiesiog jam tuo metu kažkurios iš sąlygų yra netinkamos.

Kaip skatinti savarankišką valgymą kasdienėse situacijose?

Paprastai mažieji pakankamai noriai tyrinėja maistą, tačiau galite šiek tiek juos "įkvėpti":

• leiskite vaikui laikyti šaukštelį, net jei maitinate jūs, parinkite vaikui patogų laikyti vaikišką šaukštelį mažai rankytei;
• pasiūlykite maistą, kurį lengva suimti rankomis, arba supjaustykite jį, kad mažyliui būtų patogu suimti, didesniais kūbeliais, juostelėmis ir pan.;
• leiskite vaikui nuspręsti, ar jis nori dar, nesiūlykite per prievartą;
• duokite pakankamai daug laiko ir baikite valgymą tik tuomet, kai mažylis neberodo jokio susidomėjimo;
• jei pavyksta, valgykite drauge - vaikas jus stebės ir mokysis;
• nesureikšminkite netvarkos bent pirmaisiais etapais. Jei reikia rinkitės prilimpančias lėkštutes ir plačius sielinukus marškinių tipo, kurie neleis mažyliui labai išsitepti. Taip pat po kėdute galite padėti rankšluostį ar kitą patiesaliuką, kad maisto likučiai kristų ant jo.

Ką daryti, jei vaikas nuolat mėto maistą?

Krentantis maistas rodo, kad vaikas mokosi, tačiau kartais vaikas gali maistą mėtyti. Jei tai daro intensyviai, tai gali reikšti:

• vaikas nežino, ką daryti su maistu;
• vaikas yra per daug pavargęs, suirzęs;
• vaikas nenori valgyti;
• vaikui nepatinka maistas arba jis sunkiai valgomas.

Bet kuriuo atveju, reaguokite ramiai, bet brėžkite ribas ir pasakykite, kad negalite leisti maisto mėtyti, jis turi būti ant stalo. Tiesiog paimkite maistą ir išmeskite, pasiūlykite dar kartą, jei vaikas vėl numeta - baikite maitinimą. Jei tai naujas maistas, galite parodyti, kaip šį maistą valgyti.

Savarankiškas valgymas – tai ne tik apie maistą. Tai apie pasaulio pažinimą iš dar vienos pusės, apie pojūčius, apie pasitikėjimą, ryšį ir leidimą vaikui augti savo tempu. Valgant visada prižiūrėkite vaiką ir pritaikykite maisto dydį bei tekstūrą jo amžiui, tačiau kartu duokite pakankamai laisvės vaikui pažinti maistą savarankiškai. Kuo kantresni būsite pirmaisiais kartais, tuo mažiau kovų prie stalo turėsite vėliau.